žaliuma

žaliumà sf. (3^b) NdŽ 1. Š, KŽ žalia vieta, žalias paviršius: Išpilk va te, an tos žaliumõs (pievelės) Vdn. Žaliumà tik tep, visa gražu Pls. Pro motoro ramų ūžesį ir medžių saulės skrodžiamą žaliumą pasigirsta gegutė I.Šein. 2. sing. Grv žr. žaliumynai 1: Arklius aprėdo eglėm, gėlėm – žaliumõs prisega Dv. | Žuvėda, pelėda, mane kartėlis ėda, kaip žuvis vandeny, kaip vilkas žaliumosui (ligos užbūrimas) LMD(Švnč). 3. sing. FrnW, OGLII165 žr. žaliumynai 2: Žaliumõs privalgė OG158. 4. sing. žr. žalymas 3: Tai tų (chlorkalkių) biskį pamaišai vandenin, tai tę žaliumà traukias [iš lininių siūlų] Kpč. Nežali šėkai (viksvos), o kokia jų žaliuma, nepasakysiu Dv.